Pasirodžius viešiems pranešimams apie ketinimą kovo mėnesį branginti keleivių pervežimo paslaugas Kauno miesto maršrutiniais taksi, staiga iškyla nemažai klausimų ir abejonių. Vežėjai, dažnai teigią, kad keleivinio transporto paslaugos yra socialinė paslauga, brangindami bilietus, girdi, sako taip darą dėl atpigusio kuro padarinių, ir norėdami gerinti paslaugų kokybę. Bet matome, kad privatininkai iš tiesų siekia pelno lengviausiu keliu – per keleivių kišenę. Vežėjui galbūt ir nerūpi, kad bilietų branginimas ilguoju laikotarpiu lems maršrutų ir reisų skaičiaus mažinimą dėl dar žymiau mažėsiančių keleivių srautų.
Julius Majauskas, NVTKA pirmininkas / Lauros Urbonavičienės nuotr.
Šitas viešas „Kautros“ pasibėdavojimas gali būti viešųjų ryšių triukas bandant sukelti kauniečių nepasitenkinimą ir Kauno miesto savivaldybės administracijai „padedant“ rasti pretekstą skirti „Kautrai“ dotacijas. Tokia įvykių eiga nebūtų visiškai bloga, nes tai reikštų lygesnes savivaldybės ir privataus vežėjo veiklos sąlygas. Bet tai būtų labai blogai, jei tuo pačiu būtų padidintos ir bilietų kainos dabartiniame kuro kainų kontekste, ir prisimenant viešojo transporto plėtojimo praeitį.
„Kautros“ maršrutinių taksi projektas Kaune nepasisekė – investuota į naujas transporto priemones, kelis kartus kaitaliotos maršrutų trasos ir eismo tvarkaraščiai, galiausiai sumanyta paslaugas branginti. Bet palaukite, kuro kainos atpigusios, kodėl tuomet privatus verslas, savo teikiamas paslaugas vadinantis „socialine paslauga“ neatpigina bilietų kainų, kodėl svarsto jas didinti? Iki šiol Lietuvoje daugelį metų brangus kurui, viešojo transporto bilietų kainos tik augdavo, net ir grąžinus sumažintą pridėtinės vertės mokesčio tarifą!
Branginant paslaugą keleivių dar labiau mažės. Tai būtų piktavališka veikla prieš viešąjį transportą susimokius vežėjui ir savivaldybei. Toks žaidimas uždarame rate nepriimtinas. Reikėtų ieškoti ilgalaikių sprendimų, o ne siekti pasipelnymo čia ir dabar.
Pranešime teigiama, kad vežėjas „Kautra“ planuoja trumpinti kursavimą Kauno maršrutiniais taksi iki 20 val. Tuomet nelieka priežasties, kodėl bilieto kaina turėtų būti branginama. Juk mažos transporto priemonės, kaip maršrutiniai taksi, atvirkščiai, negu mąsto vežėjas – turėtų kursuoti ilgiau negu autobusai ir troleibusai. Nes ankstyvą rytą ir vėlyvą vakarą yra mažiau keleivių, todėl logiška mąstyti, kad efektyviau į maršrutus leisti mažesnes transporto priemones.
Manytina, kad padaryta didelė klaida įsileidus „Kautrą“ maršrutais pro centrą. Nuo pat pradžių Kauno maršrutiniai taksi naujais maršrutais turėjo važinėti palei miesto pakraščius, būti privežamieji maršrutai iki pagrindinių, dažnai kursuojančių autobusų ir troleibusų trasų. Juk normalu, kad didesnės transporto priemonės turi važinėti mieste, o mažesnės – pakraščiuose.
Įdomu, kad nuspręsta kurti konkurenciją sunkiai išgyvenančiai ir skolų kankinamai, iš mokesčių mokėtojų pinigų šelpiamai savivaldybės įmonei. Dabar nei ta, nei ana įmonė nėra soti ir tikriausiai negeba tinkamai teikti socialines Kauno miesto keleivių pervežimo paslaugas. Ach, privati įmonė niekada nebūna soti. Gali būti, kad dabartiniu požiūriu grįžtama link senų laikų, kai privatūs mikriukininkai važinėjo jiems pelningiausiu metu, praleidinėdami reisus, nesilaikydami maršruto.
Situacija būtų kitokia, jei autobusai ir troleibusai darbą baigtų anksčiau, o jų maršrutais anksti ryte iki piko ir vėlai vakare po piko kursuotų savivaldybės ar privataus vežėjo mažesnės (ekonomiškesnės) transporto priemonės su savivaldybės dotavimu už nuostolingus kilometrus arba sutartu mokėjimu už pervežimą pagal kilometražą savivaldybės nustatytais maršrutais ir eismo tvarkaraščiais, vieninga bilietų sistema ir visomis lengvatinėmis nuolaidomis. Tai būtų įgyvendinti galima jau dabar – tiesiog savivaldybės įmonei „Kauno autobusai“ įsigijus naujų keleivinių mikroautobuso tipo arba vidutinės klasės (apie 10 metrų ilgio) autobusų ir integruojant privatininkus. Jei pastarieji nenorėtų dienos metu nedirbti, tuomet jiems galima pasiūlyti visos dienos metu važinėti troleibusų ir autobusų trasų beveik nedubliuojančiomis trasomis miesto pakraščiuose.
Matydami šią Kauno maršrutinių taksi sistemos metamorfozę, nepamirškite žvilgtelėti ir prisiminti Vilniaus – čia savivaldybė liaupsėmis, net seilės tįsta, kalba apie dalies maršrutų perleidimą privačiam vežėjui. O jei mūsų prognozės pasitvirtins, per keletą metų, po žingsnelį, Vilniaus viešasis transportas pateks į privatininkų glėbį. Ir še tau, kad nori, socialinė paslauga. Va tau privatininkai ir še jums mielinės bilietų kainos.
Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija yra pilietinė visuomeninė nevyriausybinė nepelno organizacija, siekianti populiarinti naudojimąsi viešuoju transportu ir keliauti ekologiškiau; aktyviai, nagrinėja ir prisideda gerindama Lietuvos viešojo transporto sistemą, dalyvauja jos pokyčių procesuose.
Julius Majauskas, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos (NVTKA) pirmininkas
