6 veiklos metai – tai daug ar mažai? Toks klausimas kyla prisiminus, kad Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija (toliau tekste dėl paprastumo ją vadiname tiesiog asociacija arba naudojame trumpąjį jos pavadinimą, NVTKA) jau įžengė į septintuosius veiklos metus. Vieno atsakymo turbūt nėra, ir galbūt teisingiausia būtų viską vertinti pagal tai, kiek darbų pavyko nuveikti, planų įgyvendinti, kokių tikslų pavyko pasiekti.
Per visus šiuos metus asociacija nuolat keitėsi – iki 2018 metų ji buvo jaunimo organizacija, tais pačiais metais iš vadovo pareigų pasitraukė ir organizacijos įkūrėjas bei ilgametis vadovas Julius Majauskas.
Apie Lietuvoje veikiančias asociacijas, nevyriausybines organizacijas sklando daug mitų. Vieni yra įsitikinę, kad tai yra valdžios valdomos marionetės, kiti galvoja, kad tai būdas ne visuomet teisėtai pralobti ir uždarame ratelyje turtus pasidalinti, treti yra įsitikinę, kad nevyriausybinės organizacijos tėra laiko gaišimas ir tikslų pasiekti, įvairaus lygmens valdžios politikos pakeisti nėra įmanoma.
Ar tokiose legendose yra tiesos? Apie legendas ir tikrovę, apie asociacijos veiklą, naujienas, artimiausius planus Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininką Marių Markevičių kalbina asociacijos narys Vidmantas Striška.
NVTKA pirmininkas Marius Markevičius. Vidmanto Striškos nuotr.
– Galbūt galite žmonėms, kurie yra nedaug ką girdėję (ar apskritai negirdėję) apie NVTKA veiklą, trumpai papasakoti, kodėl atsirado asociacija, kokie jos tikslai?
– Asociacija įkurta 2013 m. vasario 13 d. Kaune. Jos įkūrėjas Julius Majauskas dar iki formalios organizacijos atsiradimo aktyviai bendravo su viešojo transporto darbą organizuojančiais Kauno miesto savivaldybės atstovais, keleivių pervežimu užsiimančiomis įmonėmis. Ne visuomet bendravimas buvo lengvas ir rezultatyvus, todėl buvo prieita iki išvados, kad žymiai daugiau galima nuveikti įsteigus oficialią organizaciją, kas ir buvo padaryta. Asociacijos nariais tapo įvairaus amžiaus viešojo transporto entuziastai iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų.
– Kokie pagrindiniai asociacijos tikslai, veiklos kryptys?
– Tikslai ir veiklos kryptys formaliai yra numatyti įstatuose, tačiau juos nuspėti nesunku. Pagrindiniai tikslai – ginti viešojo transporto keleivių interesus, skatinti visuomenę naudotis viešuoju transportu, prisidėti gerinant viešojo transporto darbo planavimą, organizavimą ir paslaugų teikimo kokybę, skleisti ekologines, kultūrines, socialines idėjas (kiek jos susiję su viešuoju transportu).
Veiklos kryptys, žinoma, numatytos kiek platesnės, negu yra resursų jas visas įgyvendinti. Įstatuose rašoma, kad įgyvendindama savo tikslus, NVTKA pagal kompetenciją ir galimybes ieško viešojo transporto problemų sprendimo būdų ir juos teikia, siūlo; konsultuoja, teikia ir skleidžia informaciją apie viešąjį transportą; dalyvauja politinėse ir kitose iniciatyvose gerinant viešąjį transportą, kuriant vizijas, planus, strategijas; organizuoja ir dalyvauja seminaruose, mokymuose, akcijose ir kituose renginiuose; organizuoja ir dalyvauja susirinkimuose: mitinguose, piketuose, demonstracijose, procesijose, eitynėse, kitokiuose taikiuose beginkliuose susirinkimuose ir masiniuose renginiuose; bendradarbiauja su visuomeninėmis ir politinėmis organizacijomis, institucijomis bei juridiniais asmenimis.
– Kokia pastarojo meto asociacijos veikla svarbiausia ir galbūt galima pasidalinti artimiausiais planais?
– Svarbiausia pastarojo meto veikla – dalyvavimas teikiant pasiūlymus dėl Lietuvoje rengiamų Darnaus judumo mieste planų. Asociacijos atstovas dalyvavo Vilniaus darnaus judumo plano komiteto veikloje, taip pat – veikloje komisijos prie Susisiekimo ministerijos, kuri tikrino planus visų juos rengusių Lietuvos miestų ir teikė pastabas. Kai kurie pasiūlymai buvo išklausyti ir į juos atsižvelgta, bet deja, kai kur dėl gan svarbių punktų kova buvo pralaimėta. Asociacija tikėjosi dalyvauti ir rengiant kitų miestų Darnaus judumo planus (ne visi mūsų nariai – vilniečiai), deja, tai neįvyko. Itin apmaudus principinis asociacijos atstovo neįsileidimas rengiant Kauno miesto darnaus judumo mieste planą: šiame mieste turime ne vieną ilgametį asociacijos narį, puikiai žinantį smulkiausius Kauno miesto viešojo transporto sistemos niuansus.
Visai neseniai buvome fotografijų parodos „1937-1939 m. Vilnius šveicaro Alfredo Rietmanno akimis“ informaciniu partneriu. Anot parodos kuratoriaus Ričardo Žičkaus, ši paroda buvo tikrai sėkminga, jos lankytojų skaičius gerokai viršijo lūkesčius.
Taip pat jau šių metų rugpjūčio mėnesį vyks pats didžiausias asociacijos iki šiol organizuotas renginys, kurį rengiant reikės tikrai nemažo asociacijos narių ir simpatikų susitelkimo bei pagalbos. Renginio tema – nemokamas viešasis transportas ir nemokamo viešojo transporto galimybės pakeisti žmonių keliavimo įpročius. Konferencijos – diskusijos idėja kilo pabendravus su Talino savivaldybės atstovais. Iš karto noriu pabrėžti, kad asociacija nėra nei už, nei prieš šią idėją – pirmiausia todėl, kad ir viena, ir kita pusė nepateikia jokių įtikinamų savo teisumo argumentų. Norisi tikėtis, kad šio renginio dėka tos informacijos atsiras daugiau.
– Sugrįžkime prie asociacijos narių. Tai, kas surašyta dokumentuose apie veiklą, yra viena, tačiau kiek aktyvūs yra asociacijos nariai?
– Dažnai tenka išgirsti klausimą, o kiek gi narių yra asociacijoje. Mano nuomone, ne tiek svarbu yra turėti kuo didesnį formalų narių skaičių, tačiau kad tarp esamų narių vyktų kuo aktyvesnė veikla, kad būtų galimybės pasidalinti skirtingas užduotis, kad būtų galima pasidalinti įvairiomis nuomonėmis ir rasti geriausius sprendimus, prieš siekiant jų įgyvendinimo. Nuo pat įkūrimo aktyviausia veikla ir diskusijos vyksta virtualioje erdvėje (daugiausiai – specialioje Google grupėje), kur ir būna nusprendžiama, ar konkreti problema virsta oficialiu raštu vežėjui ar savivaldybei. Noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad asociacija taip pat dalyvauja komitetų, komisijų veikloje, kuriose kartu su įvairaus lygmens institucijomis sprendžiami tam tikri su viešuoju transportu susiję klausimai – ten taip pat stengiamasi pateikti ne asmeninę, tačiau apibendrintą aktyvių asociacijos narių nuomonę.
Asociacijoje esantys žmonės – tokie patys kaip ir visa mūsų visuomenė. Kai kurie ateina su dideliu užsidegimu ir tikėjimu, kad galima greit pasiekti didelių pokyčių, padarius vieną renginį ar parašius vieną raštą. Deja, neretai nutinka kiek kitaip, ir nesulaukus greitų pokyčių, kai kurių žmonių aktyvumas išblėsta. Nepaisant to, yra žmonių, kurie, turėdami savo specializacijas konkrečiose srityse, veikloje aktyviai dalyvauja praktiškai nuo pat asociacijos įsikūrimo.
– Tad kiek gi NVTKA turi narių?
– Formaliai turime 30 narių. Visgi iki šiol nebuvo galimybių pasitikrinti realų narių skaičių – o tai sudarydavo kai kurių problemų, pvz., rengiant kasmetinius suvažiavimus. Todėl 2018 m. rudenį, keičiant asociacijos įstatus, buvo nuspręsta nuo 2019 m. pradėti rinkti simbolinį metinį mokestį. Jis tikrai nepadės mums finansuoti veiklos, tačiau leis žinoti tikrąjį narių skaičių, t. y., tuos žmones, kuriems iš tiesų svarbi ši asociacija ir jos tikslai, o ne formalus buvimas organizacijos nariu.
– Prakalbus apie atsiradusį nario mokestį, turbūt ne vienam skaitytojui bus smalsu sužinoti – iš ko finansuojama NVTKA veikla? Ar gaunamas finansavimas iš miesto(-ų) ar valstybės biudžeto, o gal asociacija ruošia projektus ir tokiu būdu finansuoja savo veiklą?
– Veikla finansuojama iš asmeninių lėšų. Ne vienerius metus asociacijos išlaidas iš savo asmeninių lėšų padengdavo jos įkūrėjas ir ilgametis vadovas Julius Majauskas. Dalis šių išlaidų (tokių kaip dokumentų registravimas VĮ Registrų centre, interneto puslapio domeno ir talpinimo paslaugos) yra neišvengiamos. Iš asmeninių lėšų tenka padengti ir kelionių, telefono ryšio, vizitinių kortelių gamybos paslaugas. Tiesa, pastaraisiais metais yra galimybė skirti 1% arba 2% savo sumokėto pajamų mokesčio, tačiau dauguma žmonių ir taip turi pakankamai didelį paramos objektų pasirinkimą, tad iš čia asociacija daug paramos nesulaukia. Be abejo, Lietuvos įstatymai leidžia gyventojams laisvanoriškai skirti paramą nevyriausybinėms organizacijoms, tačiau kol kas tokios paramos nesame sulaukę. Nei iš kurio nors miesto, nei iš valstybės biudžeto asociacija finansuojama nėra, projektuose taip pat nedalyvaujame ir iš to lėšų taip pat negauname. Samdomų, atlyginimą gaunančių darbuotojų taip pat neturime.
– Ar asociacija siekia įgyvendinti tik savo narių pasiūlymus, ar gina ir kitų, asociacijai nepriklausančių viešojo transporto keleivių interesus? Kaip dažnai tenka užsiimti viešojo transporto keleivių interesų gynimu? Kaip jie asociaciją suranda?
– Bus nelengva patikėti, tačiau keleiviai į asociaciją kreipiasi gan dažnai. Tiesa, dažniausiai kreipiamasi dėl informacijos trūkumo planuojant keliones, ir ypač tai pastebima dėl „rajoninių“ maršrutų – žmonėms nėra aišku nei kas, nei kada veža, sudėtinga rasti autobusų tvarkaraščius, neaišku, pranešama apie pasikeitimus ir pan. Kartais kreipiamasi pagalbos ieškant vežėjų kontaktų dėl autobusuose paliktų daiktų – ir vėlgi, net jeigu žinoma, kokiu maršrutu ir kada buvo važiuota, keleiviai nežino nei vežėjo pavadinimo, nei kaip su vežėju susisiekti. Kreipiamasi ir dėl to, kad po reformų nebelieka galimybių naudotis viešuoju transportu, kreipiamasi ir dėl nesaugios infrastruktūros šalia stotelių. Keleiviai mus suranda naudodamiesi socialiniais tinklais, paieškos variklių dėka radę mūsų interneto puslapį ar net nukreipiami iš informacijos telefonu tarnybų. Džiugu, kad daugeliu atveju keleiviams pavyksta pagelbėti ar nukreipti reikiama linkme.
– Ar asociacija yra uždara?
– Jokiu būdu! Mes visuomet lauksime žmonių, kurie turi idėjų, kaip gerinti viešąjį transportą ir nori kartu to siekti. Tam nebūtina būti šios srities diplomą turinčiu specialistu (nustebtumėte, kiek žmonių, užsiimančių viešojo transporto organizavimu Lietuvoje, neturi jokio išsilavinimo šioje srityje) – tačiau reikia nusimanyti viešojo transporto organizavimo principus ir skirti, kas yra gerai, o kas yra blogai, bei mokėti savo nuomonę argumentuotai pagrįsti. Žinios ateina su laiku, tad net jeigu tokių žinių neturite, bet turėti norėtumėte – prisijunkite!
Žinoma, kviečiame ir kitų sričių specialistus. Nesvarbu, ar galėtumėte nupiešti įtaigią karikatūrą viešojo transporto aktualijų tema, ar galėtumėte parašyti patrauklų skaitytojui tekstą, ar turite gerų teisinių žinių, kurios padėtų rengiant pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų ar keleivių teisių gerinimo – prisijunkite!
Pasikartosiu – visa veikla yra savanoriška, jokio materialinio atlygio asociacijoje už nuveiktus darbus nėra.
Jeigu susidomėjote – paskaitykite mūsų interneto svetainę, tinklaraštį ir užpildykite prašymą.
– Ačiū už pokalbį!
