Keleivių asociacija: savivaldybės per šventes gyventojus ir vėl ketina sugrūsti į automobilius


Kasmet kalėdiniu ir naujametiniu švenčių periodu Lietuvos didmiesčių savivaldybės vykdo politinę viešųjų ryšių akciją ir reklamuojasi rinkėjams suteikdamos galimybę mokamose stovėjimo aikštelėse automobilius statyti dykai. Tačiau nė karto šių švenčių metu neteko džiaugtis nemokamu viešuoju transportu!

Arūnas Dudėnas
© Eidvilo Vaitiekaus nuotr.

Šią neteisybę būtų galima suprasti nebent pastangomis sutaupyti savivaldybių biudžetus. O ypač metų pabaigoje juose turėtų žiojėti didžiulės skylės. Bet kodėl gi tuomet automobilių savininkai, dažnai nuosavu keturių vietų transportu važinėjantys po vieną ar dviese, turi džiaugtis šia dovana? Gal todėl, kad patys nesinaudoja viešuoju transportu. Taigi visus metus prie miesto ekologijos prisidedantys ir viešuoju transportu besinaudojantys gyventojai kalėdinės dovanos taip ir negauna.

Kad suprastume problemą, turėjome pamąstyti, kodėl valdininkai kasmet priima tokį nelogišką ir miesto ekosistemai žalingą sprendimą. Juk gyventojai švenčių dienomis į renginius ir po jų turėtų važiuoti specialiai tam sukurtais laikinaisiais šventiniais visą parą dirbančiais maršrutais, kuriais transportas kursuotų pakankamai dažnai, kad aptarnautų visus norinčius. Tai būtų didžiausia šventė gyventojams – o ne šventinę dieną tūnoti transporto spūstyse ir stengtis rasti laisvą vietą pastatyti automobilį. Politikai, norėdami rinkiminių balsų, priima ne visada teisingus, svarbu – jiems naudingus – sprendimus. Tai tik pigi reklama, kuri, deja, jei tebevykdoma, reiškia, matyt, yra vis dar veiksminga.

Kaip ir šiuo atveju – juk gyventojai, kurie pripratę keliauti automobiliu ir retai susimąstantys apie automobilių žalą aplinkai ir miestui, menkiau įvertintų galimybę važiuoti nemokamai ar kad ir perpus pigiau viešuoju negu nuosavu transportu. Gal gi tuomet vertėtų pradėti nuo savęs ir susimąstyti, kaip kiekvienas kasdien kenkiame aplinkai? O valdininkams savo ruožtu Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija siūlo būti ryžtingesniems ir protingesniems. Pagaliau reikia žengti teisingą žingsnį ir išlaisvinti miestą iš spūsčių. Gerbiamieji valdininkai, dovanokite bent jau Kalėdų šventės proga šią dovaną – nemokamą visą parą ir dažnai kursuojantį viešąjį transportą, sustabdykite automobilių kiekio didėjimą Lietuvoje.
Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija sveikina visus su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais.

Keleivių asociacija: lėšų stoka savivaldybės biudžete – ne priežastis branginti bilietus


Nuo kitų metų sausio 1-osios Kaune ir Klaipėdoje ketinama branginti viešojo transporto bilietus. Pasak miesto valdžios, sprendimas priimtas dėl lėšų stokos savivaldybių biudžetuose. Ir teisinasi, kad tai yra geresnis sprendimas negu imtis drastiškai mažinti reisų ir maršrutų skaičių.

Arūnas Dudėnas
© Vitalij Kitov nuotr.

Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija nepritaria sprendimams didinti viešojo transporto bilietų kainas ir griežtai pasisako už viešojo transporto populiarinimą. Apmaudu, kad miestų valdžios pamiršta, jog viešasis transportas yra priemonė mažinti transporto spūstis, oro taršą mieste, gerinti žmonių gyvenimo kokybę; taip pat viešojo transporto sistema daro įtaką miesto kultūriniam gyvenimui, kuria miesto įvaizdį. Miestas su prastai išvystyta ir neplėtojama viešojo transporto sistema tampa ekonomiškai neefektyvus ir nepatrauklus investuotojams – nes nesugeba išlaikyti darnios ir tolygios miesto plėtros.

Keleivių asociacija pabrėžtinai teigia, kad bilietų mažinimas yra pats paprasčiausias, primityviausias, lengviausias ir mažiausiai išmonės reikalaujantis kelias. Be to, didindama bilietų kainas, savivaldybė ir toliau klimpsta į skolas, nes, tuomet tenka skirti daugiau pinigų vežėjams kompensuoti už parduotus lengvatinius bilietus. Taigi viešojo transporto sistema „gelbstima“ iš visiškai mokių, ne lengvatinius bilietus perkančių, keleivių. Iš jų melžiama vis daugiau pinigų, ir tai tęsiasi be jokios sąžinės graužaties.

„Mūsų asociacija labai nepritaria tokiam keliui, kuris, beje, Lietuvoje kažkodėl labai išpopuliarėjęs. Valdininkai į viešąjį transportą žiūri ne kaip į socialinę paslaugą ir miestui būtiną sistemą, į kurią reikia nuolatos investuoti, bet lyg į naštą, skaudulį. Vyrauja labai konservatyvus mąstymas ir mes tam nepritariame. Norime daugiau originalumo, noro problemas spręsti naujai. Mus, viešojo transporto keleivius, žeidžia bilietų kainų didinimas, teigiant, kad biudžete trūksta pinigų. Neva keleiviai ir visa viešojo transporto sistema yra našta. O pasiteisinimai, kad bilietų kainų didinimas yra mažesnė blogybė – priešingu atveju būtų renkamasi mažinti reisų ir maršrutų skaičių – mūsų netenkina. Kiekvienas bilietų kainų didinimas mums yra įžeidimas, bet labiausiai žeidžia tie patys ir atsibodę pasiteisinimai“, – teigia Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas.

Visada yra būtų situaciją gerinti ne vienu, bet keliais būdais. Viešojo transporto srityje savivaldybių valdininkai bei autobusų ir troleibusų parkų vadovybės neturi pakankamai kompetencijos, kad galėtų tinkamai organizuoti keleivinio transporto įmonių darbą finansine prasme. Reikia didinti pajamas iš reklamos segmento, populiarinti viešąjį transportą, pritraukiant vis daugiau visiškai mokių keleivių, o ne didinti kainas ir juos prarasti. „Einant dabartiniu keliu, viešasis transportas Lietuvoje taps lengvatininkų transportu. Jau dabar visiškai mokių keleivių skaičius viešajame transporte nėra didelis. O tai didžiausia grėsmė, nes tai reiškia, kad iš savivaldybių biudžetų kasmet, prarandant visiškai mokius keleivius, reikės vis daugiau pinigų, kad būtų padengta pajamų stoka, patirta keleiviams įsigijus lengvatinius bilietus. O tada jau tikrai neliktų nieko, kaip tik panaikinti reisus ir maršrutus“, – dėsto įžvalgas J. Majauskas.

Keleivių asociacija pasisako už darniai plėtojamą viešąjį transportą, patrauklų visiems gyventojams. Mūsų vizija – kad viešasis transportas atitiktų gyventojų poreikius ir, kartą atsitiktinai nereguliariam keleiviui pasinaudojus keleivinio transporto paslauga, jis ja norėtų naudotis vėl ir vėl. Ar to paties siekia autobusų ir troleibusų įmonės bei viešojo transporto darbą organizuojančios savivaldybės, šias funkcijas atlikti deleguotos savivaldybių įmonės? Kodėl savivaldybės metai po metų teisinasi lėšų biudžete stoka, bet neskatina Susisiekimo ministerijos ir Finansų ministerijos dialogo, siekiant viešojo transporto finansavimą perimti valstybiniu lygmeniu, kaip tai buvo daroma prieš daugiau nei dešimtmetį? Situacija tuo metu Lietuvos viešojo transporto srityje buvo žymiai geresnė, nes keleiviais buvo rūpintasi ne savivaldos, bet valstybės lygmeniu.

Savivaldybės teigia, kad viešasis transportas joms sukuria didelę finansinę naštą, bet netenka girdėti, kad jos vienytųsi ir garsiai kalbėtų apie valstybės biudžeto per menką paskirstymą, lėšas skiriant viešajam transportui. Kalbama tik apibendrintai apie mažėjančius biudžetus, bet nekalbama apie kylančias viešojo transporto ir su juo susijusias grėsmes. Tuo tarpu ministerijų biudžetai didėja!

„Galbūt laikas pripažinti, kad savivaldybėms rūpintis viešuoju transportu per sudėtinga. Reikalingos skubios permainos, valstybės dėmesys. Sutiktume su vienu iš dviejų finansavimo modeliu: arba viešojo transporto globą ir finansavimo skirstymą grąžinti Susisiekimo ministerijos žiniai, arba iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirstant finansavimą, specialiai nurodyti tik viešajam transportui skirtas lėšas. Antruoju modeliu savivaldybės ir toliau organizuotų viešojo transporto darbą savo teritorijoje, bet finansavimas būtų tiesiogiai iš valstybės biudžeto, su tam skirta eilute“, – sako Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas.

Asociacija dalyvavo susitikime su Seimo nariu Arūnu Dudėnu


Praėjusią savaitę Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos Pirmininkas Julius Majauskas ir asociacijos narys Mantas Danielius dalyvavo susitikime su LR Seimo nariu Arūnu Dudėnu.

Arūnas Dudėnas
© socdemai.wordpress.com nuotr.

Susitikime aptartos respublikinės viešojo transporto problemos, labiausiai ydingos, ardančios viešojo transporto darnią struktūrą ar keliančią grėsmę griūti esamai sistemai. Aptarti ir jau priimti neigiami sprendimai, padarę įtaką viešojo transporto plėtrai Lietuvoje.

Su Seimo nariu A. Dudėnu aptarta geltonųjų mokyklinių autobusiukų ir jų darbo rajonuose įtaka Lietuvos priemiesčio maršrutams, Lietuvos vietinių geležinkelio maršrutų ir tarpmiestinių autobusų maršrutų organizavimas, šiuolaikinių technologijų naudojimas Lietuvos vietiniuose keleiviniuose traukiniuose (elektroninis bilietas ir kt. idėjos), galimybė naudoti tą patį elektroninį bilietą vietiniuose autobusuose, troleibusuose ir traukiniuose, iškelta Lietuvos viešojo transporto strategijos ir plėtros, valstybės aiškios politikos nebuvimo problema. Padiskutuota ir dėl automobilių mokesčio bei galimybės mokesčio dalį skirti viešojo transporto plėtrai. Rajonuose nykstant priemiestiniams maršrutams, tarpmiestiniams tampant mišriaisiais – priemiesčio-tarpmiesčio, iškeltas klausimas dėl tarpmiestinių maršrutų pripažinimo visuomenei būtinais.

Susitikime nutarta pradėti rengti teisės aktų, susijusių su mokykliniais autobusiukais, pataisas. Taip pat artimiausiu metu kreiptis į institucijas ir kelti susitikime aptartas problemas.

Nuotraukoje – Seimo narys Arūnas Dudėnas.

Šią savaitę asociacija dalyvaus konferencijoje „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.

Asociacijos nariai kviečiami į konferenciją


Maloniai kviečiame asociacijos narius dalyvauti konferencijoje „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“, vyksiančioje 2013 m. lapkričio 20 d. 10.00 val. Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biure, Gedimino pr. 53 (3-ieji Seimo rūmai). Konferencijos viena iš organizatorių yra taip pat ir Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija.

Konferencijos programa:
10.00 – 10.15 Konferencijos atidarymas, organizatorių ir garbės svečių sveikinimo žodis
10.15 – 10.30 Pranešimas „Lietuvos ir Vilniaus viešasis transportas keleivio akimis. Koks viešasis transportas patrauklus keleiviui?“
Judėjimas „Už troleibusus Vilniuje“, Marius Markevičius
10.30 – 10.45 Pranešimas „Kas trukdo sukurti greitą, patogų ir „žalesnį” viešą transportą Lietuvoje: interesai, ideologijos, tradicijos“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas
10.45 – 11.00 Pranešimas „Viešojo transporto plėtros politika Europos Sąjungos kontekste ir plėtros galimybės Lietuvos miestuose panaudojant Europos Sąjungos paramą“
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas
11.00 – 11.15 Pranešimas „Miestas be viešojo transporto“
Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija, Julius Majauskas
11.15 – 11.30 Pranešimas „Vilniaus visuomeninis transportas 2000 – 2020 metais“
Technikos mokslų daktaras doc. Antanas Klibavičius
11.30 – 12.00 Lietuvos Respublikos politinių partijų bei judėjimų atstovų pasisakymai
12.00 – 12.20 Kavos pertrauka
12.20 – 12.30 Pranešimas „Vilniaus miesto viešasis transportas. Esama situacija ir perspektyvos“
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys
12.30 – 12.40 Pranešimas
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis
12.40 – 12.50 Pranešimas „Ekologiškas Vilniaus transportas VVT darbuotojų akimis – situacija ir
plėtros būdai“
Viešojo transporto nepriklausoma darbuotojų profesinė sąjunga, Danuta Khlopova
12.50 – 13.00 Pranešimas „Vilniaus m. viešojo transporto reforma troleibuso vairuotojo akimis“
Naujoji profesinė sąjunga, Alina Ryžinskaja
13.00 – 13.10 Pranešimas „Vilniaus m. viešojo transporto reformos esamos ir galimos pasekmės. Lietuvos profsąjungų lygos pozicija“
Lietuvos profsąjungų lyga, Vydas Puskepalis
13.10 – 13.50 Klausimai pranešėjams, diskusija
13.50 – 14.00 Rezoliucijos priėmimas. Konferencijos dokumentų rengimas. Konferencijos uždarymas

Vietų skaičius yra ribotas, todėl NVTKA narių, konferencijoje norinčių dalyvauti kaip klausytojų, prašome brūkštelėti elektroninį laišką adresu [email protected] . Paminėkite savo vardą, pavardę ir telefono numerį.

Užsiregistravusiesiems platesnę informaciją apie renginį atsiųsime el. paštu.