2013 m. spalio 15 d. Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos (NVTKA) atstovas, pirmininkas Julius Majauskas, dalyvavo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos (LINAVA) Keleivinio transporto tarybos posėdyje, kuriame trumpai pristatė NVTKA veiklą, viziją ir iškėlė pagrindines šalies keleivinio transporto problemas.

Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija (toliau trumpiau – Keleivių asociacija) kreipiasi į Lietuvos gyventojus ir prašo besibaigiant vasaros laikotarpiui į miestų gatves nesuplūsti nuosavais automobiliais, o naudotis viešuoju transportu. „Nebūkime savanaudžiais!“ – toks šių metų rugsėjo mėnesio asociacijos šūkis.

© Vitalij Kitov, maršrutai.lt tinklaraščio nuotr.

„Labai prašome gyventojų būti neabejingais aplinkai, kurioje gyvename, taupyti savo bei kitų laiką, neprisidėti prie spūsčių sudarymo miestų gatvėse ir naudotis visuomeniniu transportu. Taip pat nepamirškime susiplanuoti kelionę taip, kad netektų vėluoti dėl sunkiai prognozuojamos situacijos didmiesčių gatvėse artimiausiomis dienomis“, – sako Keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas.

Kasmet atvykstantiems iš kitų miestų pirmakursiams informaciją apie viešąjį transportą rasti būna keblu, kyla daug klausimų. Atsižvelgdama į tai, kad šįmet rugsėjo 1-osios šventė vyks rugsėjo 2 dieną, pirmadienį, o savivaldybės informaciją teikia tik darbo dienomis, Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija telefonu ir elektroniniu paštu nemokamai (išskyrus telefonines išlaidas įprastiniu tarifu, priklausomai nuo jūsų turimo pokalbių plano) teiks informaciją apie Lietuvos viešojo transporto maršrutus, tvarkaraščius, bilietų kainas, naudojimąsi transporto sistema kiekviename mieste ir rajone. Be to, po atostogų laikotarpio dalis sugrįžusių į Vilnių gyventojų nežino greitųjų autobusų maršrutų.

„Būsime pagalba ir tiems, kurie jau paskutinę minutę planuoja kelionę, ir tiems, kurie dar tik ruošiasi keliauti kitą dieną, bet tiksliai nežino, kur rasti informaciją arba kaip naudotis transporto sistema, kaip įsigyti bilietą ir pan. Mums bus malonu prisidėti prie šios švietėjiškos misijos ir dėl atsiradusiųjų greitųjų maršrutų, ir pirmakursiams, kuriems kasmet būna bėdų susipažinti su miesto transporto sistema“, – entuziastingai pasakoja asociacijos pirmininkas.

Informacija bus teikiama telefonu 8699 12125 ir elektroniniu paštu [email protected] rugpjūčio 31 d. (šeštadienis) ir rugsėjo 1 d. (sekmadienis) 12-16 val. Prireikus, darbo laiką pratęsime.

Rugsėjo pirmosiomis dienomis kasmet į didmiesčius suvažiavę po atostogų laikotarpio grįžę miestelėnai bei iš kitų miestų atvykę studentai, kurie naudojasi nuosavu transportu, sudaro didžiules spūstis ir taip gaišina ne tik savo, bet ir kitų laiką. Viešojo transporto keleiviai nukenčia, nes dėl padidėjusių spūsčių vėluoja autobusai bei troleibusai. Ir dėl to kaltinti reikėtų individualaus transporto naudotojus.

Atsiranda didžiulės neigiamos priežastys: padidėja oro užterštumas mieste, gatvėse eismo judėjimas tampa lėtesnis ir komplikuotas, nesaugus pėstiesiems.

Visuomenė dar bręsta

„Šioje kasmet besikartojančioje situacijoje įžvelgiu pagrindinę problemą – mūsų visuomenės nesugebėjimą įsisąmoninti, kad mieste gyvename ne vieni, bet esame didelė bendruomenė. Ir nors dideliame mieste vienas kito nepažįstame, tačiau, pavyzdžiui, važiuodami viešuoju transportu, mes jau kažkuria prasme prisidedame prie miesto gerovės kūrimo – neprisidedame prie spūsčių, oro užterštumo didėjimo ir kitų susidarančių neigiamų pasekmių. Nebūkime šįmet savanaudžiais!“, – entuziastingai nusiteikęs skatina Keleivių asociacijos pirmininkas J. Majauskas.

Naudodamiesi viešuoju transportu gyventojai daro įtaką darniai viešojo transporto sistemos plėtrai ir esminiams pokyčiams, kurie Vakarų Europos šalyse jau įgyvendinti . Pirmąjį žingsnį turi eiti būtent visuomenė, nes pagal gyventojų poreikį ir kuriama miesto transporto sistema, įskaitant viešojo transporto darbo organizuojamą. Kitaip tariant, visuomenės poreikiai sukuria tam tikrą paklausą, kurią administracinis vienetas – savivaldybė – turi pastebėti ir į ją reaguoti.

Gyventojai gali daug

Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija įkurta siekiant stebėti situaciją ir atkreipti visuomenės , vežėjų, valstybinių institucijų dėmesį į problemas bei  siekti arba skatinti jas spręsti.

„Jei nutiktų, kad į besikeičiančią gyventojų diktuojamo poreikio situaciją savivaldybė nereaguotų, mūsų asociacija, jei tai susiję su mūsų veikla, tai ginčytų ir gintų asociacijos narių interesus bei veiktų pagal mūsų asociacijos tikslus, – Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos veiklos strategiją ir požiūrį dėsto pirmininkas Julius Majauskas. Esame užsibrėžę asociacijos tikslą populiarinti ir gerinti viešąjį transportą Lietuvoje, ir tai darysime su ar be valstybinių institucijų parama. Žinoma, tikimės, geranoriško palaikymo. Veiklos dabar ir ateičiai asociacijoje matome labai daug. Šiuo metu viską stebime, analizuojame, o ateityje asociacija rodys vis daugiau iniciatyvos. Kai labai svarbu, mes jau dabar nedelsdami giname keleivių interesus; tik kol kas orientuojamės į stambiausias problemas“, – apie asociacijos naudą pasakoja Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas“.

Asociacijos nariai atkreipia dėmesį, kad kai kurie žmonės viešuoju transportu nesinaudoja, nes maršrutai ir tvarkaraščiai nepatogūs, transporte nešvaru, smirda… „Būtent dėl to ir įkūrėme asociaciją. Su kai kuriomis iš pastabų sutinkame. Kartais gyventojams trūksta tik informacijos, kartais veikia asmeninės ambicijos, nevisuomeninis požiūris. Mūsų vienas tikslų – išsiaiškinti, kodėl šie gyventojai naudojasi individualiu transportu, o kiti tikslai būtų siekti gerinti paslaugų kokybę, skleisti informaciją ir gyventojus skatinti naudotis viešuoju transportu. Norime keisti šių žmonių požiūrį“, – asociacijos viziją dėsto pašnekovas.

Rugsėjo pirmosios dienos – ir vėl pragariškos?

Taip priklausys nuo mūsų pačių. Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija siūlo būti draugiškesne bendruomene ir palengvinti judėjimą mieste bent jau pirmosiomis rugsėjo dienomis ir nesinaudoti individualiu transportu.

„Dar vienas labai svarbus dalykas, kurį privalau paminėti – vadovaujantis galiojančiomis Kelių eismo taisyklėmis, Lietuvoje miestuose maršrutiniam transportui, išvažiuojančiam iš stotelės įvažos, visų kitų transporto rūšių vairuotojai privalo suteikti pirmenybe ir sustoti bei praleisti viešąjį transportą įvažiuoti į pirmąją eismo juostą. Mūsų asociacija netoleruos atvejų, kai nepraleidžiamas viešasis transportas tais atvejais, kai praleisti būtina, kadangi tai labai susiję su transporto grafiku. Rengsime akcijas ir stebėsime, fiksuosime tokius įvykius“, – paaiškindamas priežastis primena vairuotojų pareigas Keleivių asociacijos pirmininkas.

Kaip naudotis viešuoju transportu, kur rasti informacijos?

Viešojo transporto maršrutus ir eismo tvarkaraščius rasite tinklalapyje www.marsrutai.lt bei miesto ar rajono, kuriame keliausite, savivaldybės tinklalapyje ir vežėjų interneto svetainėse.

Taip pat Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija rugpjūčio 31 d. (šeštadienis) ir rugsėjo 1 d. (sekmadienis) 12-16 val. nemokamai (išskyrus telefonines išlaidas) konsultuos telefonu 8699 12125 ir atsakys į jūsų laiškus, siųstus elektroninio pašto adresu [email protected].

Transporto lengvatos būsimiems studentams neturint studento pažymėjimo

„Rugpjūčio 28 d. Lietuvos studentų sąjunga gavo LR Švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio įsakymą aukštosioms mokykloms, įpareigojantį pirmojo kurso nuolatinės studijų formos studentams ir aukštesnių kursų studentams, kurie yra praradę Lietuvos studento pažymėjimą (LSP), išduoti pažymas garantuojančias teisę naudotis transporto lengvatomis. Taigi studentams, kurių LSP dar gaminamas reikėtų kreiptis į savo aukštosios mokyklos raštinę ir gauti pažymą dėl transporto lengvatų. Šios pažymos bus pripažįstamos vežėjų visą 2013 m. rugsėjo mėnesį“. Daugiau informacijos: http://lss.lt/studentai-transporto-lengvatomis-gales-naudotis-nuo-rugsejo-1-d/

Norite būti asociacijos veiklos proceso dalimi?

Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija mielai laukia naujų narių. Daugiau informacijos www.nvtka.lt. Kurkime Lietuvos ateities viešąjį transportą jau nuo šiandienos.

Štai ir sulaukėme intensyviai apkalbėtos ir vilniečiams reikšmingos liepos 1-osios. Šįmet ji išskirtinė, nes sostinė po ilgų metų pamatys naujovišką maršrutų tinklą ir perorganizuotą didžiąją miesto viešojo transporto darbą. Seniai pribrendusiems darbams galiausiai pasiryžusi Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendino planą išplėsti prioritetinių eismo juostų viešajam transportui tinklą bei įdiegė naują viešojo transporto rūšį – greituosius autobusus. Jau šiandien galime išbandyti.

Savo ruožtu Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija apžvelgė pokyčius ir jau ne vien tam, kad informuotų apie pasikeitimus (tikimės, kad su jais daugelis keleivių jau gerai susipažinę), tačiau norėdami atkreipti dėmesį į pačios maršrutų sistemos pasikeitimus, siūlo detaliau panagrinėti mūsų pastebėjimus. Ar viskas atrodo, taip, kaip savivaldybė žadėjo?

Keletas pastebėjimų ir pavyzdžių:

Iki 2013 m. liepos 1 d. nuo Melioratorių stotelės Salininkuose ryte tarp 7 ir 8 val. buvo vykdoma 11 reisų: 72 maršrutinių taksi maršrutas – 7 reisai, 42 autobusų maršrutas – 1 reisas, 19 autobusų maršrutas – 3 reisai. Nuo 2013 m. liepos 1 d. nuo Melioratorių stotelės tuo pačiu metu bus vykdomi 5 reisai: 42 maršrutu – 2 reisai, 19 maršrutu – 3 reisai.

Iki 2013 m. liepos 1 d. nuo Mykolo Lietuvių stotelės S. Nėries gatvėje iki Licėjaus stotelės rytinio piko metu (7:30 val.) buvo galima nuvykti per 20 minučių, o nuo liepos 1 d. kelionė tuo pačiu metu truks 34 minutes.

Kita vertus, dėl greitųjų autobusų, kurie sustos ne visose pravažiuojamose stotelėse, labiausiai džiaugsis tie gyventojai, pro kurių namus driekiasi šių maršrutų trasos ir sustoja būtent tose stotelėse, kuriose šiems keleiviams patogiausia.

Ši diferenciacija sudaryta, kaip savivaldybė teigia, pagal keleivių srautus. Tenka nusivilti, kad tose vietose, kur keleivių srautai mieste mažesni, viešojo transporto dabar važiuoja mažiau, o kai kuriais atvejais ir kelionė tampa ilgesnė (nepaisant fakto, kad stotelėje keleivis priverstas laukti ilgiau dėl sumažėjusio reisų skaičiaus).

Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija ir toliau stebės visoje Lietuvoje vykstančius pokyčius bei kritikuos tiesiogiai su viešojo transporto planavimu susijusių žmonių darbą, taip siekdama kuo efektyvesnės ir keleivių poreikius labiausiai tenkinančios sistemos. Asociacija taip pat sudaro sąlygas kreiptis gyventojams su siūlymais, prisijungti prie asociacijos veiklos.

Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija (trumpiau – Keleivių asociacija) pasisako už darniai vystomą, efektyviai veikiantį ir keleivių interesus tenkinantį viešąjį transportą Lietuvoje.

© Vitalij Kitov nuotr.

Pastaruoju metu Vilniuje ruošiamos grandiozinės pertvarkos. Lyginant su pastaruoju dešimtmečiu – pertvarkomas, galima sakyti, visas maršrutų tinklas. Kalbant apie sostinės viešąjį transportą, šiuo metu matome ydingą tendenciją, kad daugelis maršrutų trasų dubliuoja viena kitą, viešasis transportas yra nuostolingas dėl pasenusių ir ilgus metus keleivių naudai neperžiūrėtų maršrutų bei nekonkurencingai sudarytų eismo tvarkaraščių; nevykdoma populiarinimo ir pranašumo prieš lengvuosius automobilius politika. Reisui atlikti, ypač ne piko metu, skiriama per daug laiko, todėl autobusai ir troleibusai juda per lėtai. Autobusų parkas veikia neefektyviai, į maršrutus, kuriais pervežami maži keleivių srautai, skiriami ilgus, sudvejintus, autobusai, o jų kuro sąnaudos yra didesnės. Autobusuose ir troleibusuose yra nešvaru, netvarkinga, vasarą per karšta, o žiemą per šalta – nėra skiriamas pakankamas dėmesys klientui ir paslaugų gerinimui.

Keleivių asociacija pasigenda Vilniaus miesto savivaldybės geranoriško požiūrio į gyventojus, sprendimus priima vienašališkai ir nepamatuotai, o klaidas daro pernelyg dažnai. Savivaldybė tiesiog tyčiojasi iš viešojo transporto keleivių, nes, savivaldybei priklausančiam vežėjui „Vilniaus viešasis transportas“ nekompensuodama patirtų išlaidų už įsigytus lengvatinius bilietus, klampina įmonę į skolas ir taip dirbtinai blogina viešojo transporto padėtį. O norint išsaugoti viešąjį transportą funkcionalų, didinamos bilietų kainos, taip prarandant pačius pelningiausius – mokančius visą bilieto kainą – keleivius. Pastarieji naudojasi maršrutinių taksi paslaugomis dėl konkurencinio pranašumo: greitis, kursavimo dažnis, sugebėjimas prisitaikyti prie klientų. Savivaldybės nekompetencija, nemokėjimas konkuruoti ir neoriginalumas Keleivių asociaciją stebina. Ne tik iki galo neišklausomos pastabos, bet į jas kartais žiūrima netgi priešiškai. Toks savivaldybės nesavikritiškumas ir nepilietiškumas, nenoras bendradarbiauti skatina prieštaraujantį požiūrį ir nepasitikėjimą jos sprendimais.

Dabar griebtasi lengviausio – naikinti maršrutinių taksi maršrutus, bet nesusimąstyta, kaip šiuos keleivius pritraukti į autobusus ir troleibusus. Kitaip tariant, keleiviams uždraus rinktis. Mes tai vertiname kaip viešojo transporto naikinimą. Keleivių asociacijos nuomone, maršrutiniai taksi turi būti integruoti į vieningą bilietų sistemą, sustoti tik stotelėse; privačioms įmonėms reikia skirti maršrutus dirbti tose vietovėse, kuriose didesnėmis transporto priemonėmis eismas yra komplikuotas arba neefektyvus. Tokiu būdu ir gyventojai būtų laimingi, ir vežėjai galėtų toliau tęsti veiklą.
Jei po maršrutinių taksi maršrutų panaikinimo savivaldybė skirs autobusus ten, kur finansiškai efektyviau naudoti mikroautobusus, tokiu būdu įrodys, kad pinigų savivaldybė turi, tik meluoja neturinti ir apsimeta, kad jų biudžete nėra. Tokiu atveju Keleivių asociacija reikalaus daugiau maršrutų ir daugiau reisų, kuriuos finansuos savivaldybė iš savo biudžeto.

Kalbant apie privatų ir valstybinį viešąjį transportą, reikėtų pasakyti, kad privataus viešojo transporto nereikėtų nuvertinti. Yra daug pavyzdžių, kai privatus sektorius geriau dirba už viešąjį. Pavyzdžiui, Londone sėkmingai veikia privatus viešasis transportas. Ten įmonėms paskirstyti maršrutai ir jos dirba pagal vietos savivaldos nustatytą tvarką. Toks pats principas yra ir Klaipėdoje – keleivius autobusais aptarnauja keletas įmonių. Druskininkuose veikia privati bendrovė, kuri sėkmingai investavo. Druskininkai apskritai yra puikus pavyzdys, kaip savivalda gali, jei tik nori, su privačiu sektoriumi pasiekti gyventojus džiuginantį pozityvų rezultatą. Visi laimingi: ir gyventojai, ir vežėjas, ir savivaldybė. Kodėl to nesugeba Vilnius? Kodėl Vilniaus savivaldybė aktyviai atmeta kritiką, o ne telkia jėgas tobulėjimui? Kodėl Vilniaus miesto savivaldybė daro gėda sau, metai po metų vilkdamasi paskui Kauną, Klaipėdą, Druskininkus elektroninio bilieto diegimo srityje?

Šių metų liepos mėnesį bus panaikinti popieriniai vienkartiniai bilietai. Transporto priemonėse nupirkti ir su elektroninio bilieto projektu įdiegti bilietų spausdintuvai nebus naudojami. Neoficialiomis žiniomis, transporto priemonėse vairuotojai ir toliau pardavinės įprastus popierinius bilietus, spausdinamus spaustuvėse, ir keleiviai juos žymes transporte esančiu elektroniniu komposteriu, skirtu žymėti tik popierinius bilietus. Tai eilinis projekto vykdymas su klaidomis ir nesėkmėmis Vilniaus miesto savivaldybėje.

Kur stotelių švieslentės, kuriose turi rodyti realiu laiku atvykstantį transportą? Kodėl jos neveikia? Kur vairuotojų uniformos? Su tokiu savivaldybės destruktyviu ir nemokšišku požiūriu Vilnius ir toliau gėdingai šliauš paskui kitus Lietuvos miestus? Vilniaus viešojo transporto srityje apstu nebaigtų darbų, o čia dar gi apsiimama reorganizuoti maršrutus. Ar Vilniaus miesto savivaldybė sugebės įgyvendinti naujovę tinkamai? Keleivių asociacija mano, kad ne, nes iki šiol matome daugiausia neigiamus pavyzdžius ir klaidas.

© Vitalij Kitov nuotr.

Todėl Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija mano:
1. Idėjos iniciatorius turi per mažai užtarėjų, o pasirengimas yra prastas. Vilniaus miesto savivaldybė užsiima projektų, planų, iliuzijų kūrimu. Bet kas tuomet turi priimti sprendimus, veikti, daryti?
2. Greitųjų maršrutų idėja turi nuslėptą tęstinę mintį. Greitieji maršrutai nebus pajėgūs dirbti efektyviai, nes jiems nėra sukurtų nuo viso kito viešojo transporto atskirtų eismo juostų. Greitojo maršruto autobusai turės pravažiuoti kai kurias stoteles, bet kas, jeigu stotelėse įvažos nėra arba transporto spūstis tokia didelė, jog greitojo maršruto autobusai turės stovėti tiesiog už įprastų maršrutų transporto? Praeis kažkiek laiko ir savivaldybė sakys, kad greitieji maršrutai gyventojams patinka, bet jų darbo organizavimas per daug komplikuotas, todėl reikia naujos alternatyvos. Greitieji maršrutai yra pratinimas prie tramvajaus.
3. Vilniaus miesto savivaldybė atvirai nedeklaruoja, bet veiksmais įrodo, kad nesugeba teikti kokybiškų paslaugų ir nemoka konkuruoti, todėl nekeliančiais pasitikėjimo būdais nori atsikratyti konkurentų viešojo transporto srityje ir taip gyventojams nebeleis rinktis, kokio vežėjo paslaugomis naudotis.
4. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai kai kuriais pasisakymais siekdami nuteikti visuomenę prieš maršrutinių įmones, nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos galima pritaikyti savivaldybės vežėjui. Tai, pavyzdžiui, netvarkingas transportas, nemandagūs vairuotojai, nekultūringas vairavimas. Tamstos, leiskite paklausti, kada paskutinį kartą patys esate važiavę autobusu, troleibusu, maršrutiniu taksi? Ar išmanote, apie ką kalbate? 5. Vilniaus miesto savivaldybei patinka švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus. Nes jėgos ir laikas skiriamas ginčytis, o ne dirbti. Savivaldybė dirba sau, o ne kitiems. Tai lyg privati bendrovė, melžianti mokesčių mokėtojų pinigus, bet nesukurianti vertingo produkto.
6. Vilniaus miesto savivaldybė į viešąjį transportą žiūri ne kaip į vieną svarbiausių priemonių mažinti transporto spūstis, mažinti išlaidas kelių tiesimui ir taisymui, bet kaip į žmonių, neturinčių automobilio, ir besinaudojančiųjų viešuoju transportu, transportą. Kitaip tariant – eilinė paslauga. Savivaldybė nesuvokia, kad viešasis transportas būtinas gyventojams, o dar būtinesnis miestui, jo plėtrai. Kad būtų lengviau suvokti viešojo transporto reikšmę miestui, įsivaizduokime Vilnių be viešojo transporto visą dieną, visą savaitę, mėnesį, visus metus! Dalis eitų pėsčiomis, dalis važiuotų dviračiais, dalis naudotųsi automobiliu. Miesto gyvenimas sulėtėtų. Apmirtų kai kurie, ypač toliau nuo centro esantys, mikrorajonai, sustotų miesto plėtra ir tai neabejotinai paveiktų mieste įsikūrusias įmones, savivaldybės ir valstybės biudžetą, gyventojų socialinį gyvenimą, didėtų nepasitenkinimas gyvenimu tokiame mieste.
Keleivių asociacija ir toliau stebi bei kritikuoja Lietuvos viešojo transporto pokyčius. Ateityje Vilniaus viešasis transportas bus toks, kokio norės aktyviausieji ir šiuo atveju kalbame nemanydami, kad savivaldybės žodis yra paskutinis ir svarbiausias. Savivaldybė tik turi daugiau galių, bet be palaikymo jos sprendimai yra niekiniai. Tad linkime nustoti švaistyti savo brangų laiką, nebevaidinti išpaikusių visažinių ir pradėti dialogą. Nes priimti neprotingi sprendimai bus užginčyti, bus sugaištas laikas ir savivaldybė pati ne progresuos, bet vykdys savo veiklos regresą ir kartu žlugdys Vilniaus viešąjį transportą. Miestas priklauso ne savivaldybei, bet jo gyventojams. O savivaldybėje dirba gyventojų atstovai, kurie, beje, nėra nepakeičiami.

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos
Pirmininkas Julius Majauskas